Publikacijos

„Aukšti profesionalaus darbo kokybės standartai” (IFLR1000, 2017)

2020.08.17

Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimai 2021-aisiais

Esate asmuo, kuris bendrauja su politikais ar kitais valstybės institucijų atstovais? Jūsų bendravimas yra susijęs su teisės aktų priėmimo klausimais? Teikiate pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimo, priėmimo ar panaikinimo? Dalyvaujate asociacijos veikloje, kuri prisideda prie teisės aktų priėmimo procesų? Jei į šiuo klausimus bent iš dalies atsakėte „taip“, yra didelė tikimybė, kad vykdote lobistinę veiklą. Praktika rodo, kad riba tarp teisėtos ir neteisėtos lobistinės veiklos yra kur kas plonesnė nei dažnai manoma, o tai verčia prisiminti, kokiais atvejais jau turite vadovautis nustatytais reikalavimais.

Nuo naujųjų metų, įsigaliojus Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimams, atsakomybė už Lobistinės veiklos pažeidimus bus taikoma jau ne tik fiziniams asmenims, bet ir juridiniams asmenims. Tai reiškia, kad juridinių asmenų atstovai, vadovai ar kiti darbuotojai nebegalės teigti, jog veikė teisėtai, kadangi šie veikė tik įmonės vardu , o tuo pačiu taip atsakomybės nebegalės išvengti ir juridiniai asmenys. Juridiniai asmenys turės atidžiai stebėti, kaip ir kokia apimtimi jų vadovai ar kiti darbuotojai dalyvauja teisėkūros procesuose ir įvertinti, kokius pavedimus šiuose procesuose dalyvauti jiems duoda. Svarbu atkreipti dėmesį ir tai, kad pavedimas užsiimti lobistine veikla neprivalo būti rašytinis susitarimas – pavedimas gali būti ir žodinis, o jei tai yra įmonės vadovas, pati jo pozicija leidžia jam veikti įmonės vardu.

Tad, jei trumpai, nuo 2021 m. sausio 1 d., lobistine bus laikoma veikla, atitinkanti tokius tris požymius:
• fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos veiksmai;
• šiais veiksmais siekiama daryti įtaką valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams ir kitiems, kurie pagal savo teisės aktais nustatytas funkcijas dalyvauja rengiant teisės aktus; ir
• įtaką siekiama daryti tam, kad savo atstovaujamo ar kito asmens interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.

Iš esmės, pagal Lobistinės veiklos įstatymą, lobistinė veikla bus neteisėta, jei lobistas nedeklaruos lobistinės veiklos arba tokią veiklą vykdys į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo.

Taigi, jeigu esate neįtrauktas į lobistų sąrašą arba nedeklaruojate savo lobistinės veiklos, net ir atrodytų nereikšmingi veiksmai, kuriais siekiate tam tikrų teisės aktų priėmimo arba nepriėmimo, gali būti pripažinti Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimu. Net ir vieną kartą pateikus rašytinį pasiūlymą dėl teisės akto pakeitimo ar priėmimo teisėkūros institucijoms, galite tapti atsakingu už Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimus, jei nėra kitų aplinkybių, kurios lemtų, jog veikėte teisėtai. Tokios aplinkybės, kurios gali lemti ribą tarp Jūsų teisėtos lobistinės veiklos ir pažeidimo, yra susijusios su Jūsų atstovaujamais interesais, pasiūlymų dėl teisės aktų pakeitimo ar priėmimo teikimo priežastimis.

Dažnai, norint įrodyti savo veiksmų teisėtumą, teigiama, kad įvairūs teisės aktų pakeitimų pasiūlymai teikiami siekiant viešojo intereso. Jei esate privatus, pelno siekiantis juridinis asmuo, šį argumentą įrodyti nėra paprasta. Praktikoje argumentas, jog Jūsų teikiami pasiūlymai yra naudingi ne tik Jums, bet visam atitinkamos srities verslo sektoriui, dažnai gali būti atmestas. Toks argumentas gali būti laikytas reikšmingu nebent tada, kai, pavyzdžiui, pasiūlymai dėl teisės aktų pakeitimo ar priėmimo teikiami ir dėl kitų visuomenei reikšmingų priežasčių. Pavyzdžiui, asociacijos direktoriaus teiktais pasiūlymais dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių buvo siekiama viešo intereso, nes, įvertinus Lietuvoje kylančius gaisrus dėl nesaugios elektrotechnikos naudojimo, pasiūlymai buvo nukreipti į žmonių ir pastatų saugą.

Be to, jei veikiate asociacijoje, neturėtumėte laikytis pozicijos, jog vien tokia juridinio asmens forma savaime reiškia, kad siekiate viešo intereso. Tai iš esmės priklauso nuo asociacijos įstatuose nurodytų tikslų ir, žinoma, paties pasiūlymo dėl teisės akto teikimo aplinkybių. Prieš tai minėto sprendimo atveju, asociacijos įstatuose buvo numatyti tokie tikslai kaip verslo ir sąžiningos konkurencijos skatinimas, fizinės gerovės užtikrinimas, moksliniai tyrimai, taikomoji veikla. Tuo tarpu, tą pačią dieną priimtame sprendime buvo atmesti argumentai, kad asociacijos atstovas veikė siekdamas viešojo intereso, kai asociacijos, kurios nariai yra pramonės atstovai, įstatuose buvo numatytas tikslas koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesus.

Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimas iš esmės neturėtų grėsti ir tuo atveju, jei pasiūlymus teikėte konsultavimosi su visuomene metu. Remiantis susiklosčiusia praktika, jei buvote pakviesti dalyvauti teisėkūros procesuose konsultavimosi su visuomene metu, pavyzdžiui, teikti pasiūlymus ar dalyvauti posėdžiuose, apie konsultavimąsi su visuomene buvo paskelbta viešai, Jūsų veikla neturėtų būti laikoma neteisėta. Visgi, ir šią aplinkybę reikėtų įsivertinti atidžiai, nes, pavyzdžiui, vienos bendrovės direktorė buvo pripažinta veikusi neteisėtai, kai, nors ir buvo pakviesta kaip bendrovės atstovė dalyvauti atitinkamuose posėdžiuose, pačius konkrečius pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimo ministrui pateikė savo iniciatyva.

Taigi, nors praktika rodo, kad veiklos vertinimą Lobistinės veiklos įstatymo kontekste gali nulemti labai įvairios aplinkybės, tai taip pat leidžia suprasti, kad riba tarp teisėtų veiksmų ir lobistinės veiklos pažeidimo yra išties plona. Norint prisidėti prie teisės aktų pokyčių, reikėtų atidžiai įvertinti, ar iš tiesų siekiate tokių tikslų ir veikiate tokiomis aplinkybės, kad Jūsų veikla atitinka lobistinės veiklos teisės aktų reikalavimus.


PRIMUS DERLING įmonių teisės praktikos grupė Lietuvoje:
Giedrė Dailidėnaitė, partnerė, advokatė, įmonių ir komercinės teisės grupės vadovė
Augustė Linauskaitė, teisininkė