Publikacijos

„Aukšti profesionalaus darbo kokybės standartai” (IFLR1000, 2017)

2020.04.14

Parama verslui – Juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymo projektas. Lūkesčiai ir realybė

Vyriausybė pritarė įstatymo dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymo projektui (toliau – Nemokumo įstatymo taikymo įstatymas), kuriuo siekiama įmonėms suteikti papildomo laiko ir galimybių įveikti finansinius sunkumus ir išsaugoti įmonės mokumą. Įstatymo tikslas yra suprantamas ir, šiomis aplinkybėmis, teisingas. Tačiau klausimas: ar tokio įstatymo nuostatos yra pakankamos paties projekto pavadinimo keliamiems lūkesčiams pateisinti?

Įstatymų leidėjas siunčia tris pagrindines žinutes:

  • laikinai (karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius po jo pabaigos) yra stabdomas įmonės vadovo pareigos inicijuoti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) procesą veikimas;
  • kreditoriams, ketinantiems inicijuoti nemokumo procesą, susitarimo su įmone sudarymo terminas yra pratęsiamas tiek, kiek tęsis karantinas, t.y. pailgėja galimo susitarimo su įmone dėl pagalbos jai suteikimo sudarymo terminas;
  • ilginamas terminas, pridedant karantino laikotarpį, kuriam suėjus teismas turėtų nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą, jei netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas arba juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių.

Nors, kaip minėjau, pati įstatymo projekto idėja yra tikrai sveikintina ir netgi yra būtina, siekiant pagelbėti verslui (ir turėtų būti laikoma vienu iš valstybės pagalbos verslui elementų), kyla nemažai praktinių klausimų. Panagrinėkime.

Visų pirma, kas yra akivaizdu, verslas neatsigaus sekančią dieną po karantino pabaigos. Neatsigaus ir per 3 mėnesius. Todėl šio termino tikrai nepakaks norimam efektui pasiekti. Jau dabar galima numatyti, kas darysis teismuose praėjus 3-4 mėnesiams po karantino pabaigos… Šiuo atveju sprendimas galėtų būti ne tik termino ilginimas (kuris turėtų būti susijęs su valstybės prognozuojamu verslo atsigavimo terminu, pagrįstas skaičiavimas ir pan.), tačiau ir papildomų priemonių naudojimas – išieškojimo procesų stabdymas, sąskaitų ir kito turto areštų „atlaisvinimas“ ir pan. Be šių priemonių ir su tikrai trumpu 3 mėn. terminu, deklaruojama pagalba verslui nebus suteikta, realybėje tai ir liks tik projektas.

Antra, reikia nepamiršti, kad minėtas įstatymo projektas nesustabdo LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymo galiojimo. Šis įstatymas ir toliau galioja visa apimtimi, išskyrus tas nuostatas, kurių galiojimą naujasis Nemokumo įstatymo taikymo sustabdo ar pakeičia. Išskiriu papunkčiui, kur tikrai verta suklusti tiek pačių sunkumus patiriančių įmonių vadovams, tiek ir jų kreditoriams:

  • Nemokumo įstatymas sustabdo pareigą įmonės vadovui inicijuoti nemokumo procesą, tačiau nepanaikina ar nesustabdo tokios teisės galiojimo. Kitaip sakant, įmonės vadovas gali (nors ir neprivalo) inicijuoti nemokumo procesą. Įdomus niuansas yra tai, kad įmonės vadovui inicijavus nemokumo procedūrą karantino metu, jam terminas sudaryti susitarimą su kreditoriais dėl pagalbos įmonei nėra pratęsiamas karantino laikotarpiui;
  • Pareigos inicijuoti nemokumo procesą „įšaldymas“ nereiškia, kad įmonės vadovas minėtu laikotarpiu gali elgtis neatsakingai. Kadangi įmonės vadovui yra paliekama teisė inicijuoti nemokumo procesą, manau, kad atitinkamos pareigos nevykdymas bus vertinamas atsižvelgiant į realią situaciją, įmonės vadovui teks įrodyti veiksmus, kurių per visą moratoriumo laikotarpį ėmėsi siekdamas pašalinti laikinas finansines problemas ar net nemokumą. Taigi, nors ir yra sakoma, kad šios nuostatos tikslas, be kita ko, apsaugoti įmonės vadovus nuo atsakomybės dėl nesavalaikio nemokumo proceso inicijavimo, tačiau jos nereikėtų laikyti besąlygine indulgencija. Bet kuriuo atveju įmonių vadovai negali atsipalaiduoti ar elgtis neprotingai – kreditorių interesai turi būti vertinami;
  • Nemokumo įstatymo taikymo įstatymas ir juo numatytos išimtys iš LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymo galiojimo taikomas tik įmonėms, kurios patyrė sunkumų ar tapo nemokiomis po 2020 m. kovo 16 d. dėl naujojo koronaviruso plitimo pasaulyje. Ar įmonė sunkumų patyrė po nurodytos datos ir kaip tai bus nustatoma – dar vienas įdomus klausimas, į kurį atsakymo kol kas neturi ir pati Vyriausybė. Aišku tik viena, tai įrodyti turės pati įmonė;
  • Atkreipkite dėmesį, jog Nemokumo įstatymo įgyvendinimo įstatymas nenumato terminų dėl susitarimo dėl pagalbos įmonei sudarymo pratęsimo tiems nemokumo procesams, kurie yra inicijuoti iki 2020 m. kovo 16 d. Visi šie procesai turėtų vykti LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka.

Ar šis Nemokumo įstatymo taikymo įstatymo projektas dar bus patobulintas? Norisi tikėtis tiek iš verslininko tiek iš teisininko perspektyvos. Laikas pereiti iš problemos į sprendimo etapą. Tačiau vyriausybė kol kas neskiria papildomo laiko jau dabar aptiktų projekto spragų taisymui. Vietoj tikros paramos tarsi formuojamas poreikis ilgus mėnesius aiškintis, kas, ką ir kodėl Nemokumo įstatymo taikymo įstatymu norėjo pasakyti ir kodėl jis buvo nepakankamas tam, kad suteikti verslui realią pagalbą. Reikalinga tai? Vargu bau. Tačiau tokios diskusijos tikrai bus.


Mūsų komanda – Jūsų paslaugoms. Jei tik kils klausimų ar norėsite pasitarti, kreipkitės į mus tiesiogiai. Dirbame ir nuotoliniu būdu visomis bendravimo platformomis: WebEx | RingCentral Meetings | WhatsApp | Microsoft Teams | Viber.

MARIUS DEVYŽIS: marius.devyzis@primus.legal
Partneris, advokatas, nemokumo administratorius
Ginčų grupės vadovas

Kontaktai

Follow us: